Apie

Kunigiškiai

   Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Kunigiškių kaimas minimas nuo 1619 metų. (12 valakų, 101 gyv.), 1950 – 1963 m. Notiniškių apyl. centras. ( 1985) Šaukoto kolūkio pagalbinė gyvenvietė, 151 gyv., 1959 m. buvo 115 gyventojų, 1970 m. buvo 138 gyventojai, 1979 m. buvo 200 gyventojų.2003m. buvo 158 gyv. 2009 m. yra 90 suaugusių gyventojų ir 29 vaikai. (Tarybų Lietuvos enciklopedija.Vyriausioji enciklopedijų redakcija. Vilnius, 1986,p.433).
   Tai Radviliškio rajono Šaukoto apylinkės seniūnijos kaimas, esantis vos už kelių kilometrų į pietus nuo Šiaulėnų. Nuo pailgos, siaurokos, šiaurės-pietų kryptimi ištisusios moreninės kalvos gerai matosi Diktariškiai (š., šr.), Notiniškiai (r.), Ząsaičiai (p.), Šiaulėnai (š.) ir kt. kaimai. Šalia kaimo vakarų ir šiaurės vakarų kryptimi dunkso legendomis apipinti kalneliai, kuriuos vietiniai vadina: Šaulės, Milžino, Alkos kalnais.
   Kita legenda pasakoja, kad čia, šalia Upytės upės siūbavo juodujų Ąžuolų giria, kurią paskandino supykęs dievas Perkūnas, sukėlė potvynį, paskendo medžiai Ąžuolijos girioje, kurioje buvo garbinamas dievas Perkūnas, stovėjo vaidilutės, krivis, kurį vadino Kuniu ar Kunigiu. Kalbama, kad nuo tai ir kilo kaimo pavadinimas Kunigiškiai.
   Kaime trejos kapinės. Kunigiškių senosios kapinės yra kaimo pradžioje, kitos prie buvusios kaimo pirties, trečiosios kaimo gale. Netoli kaimo kapinaičių, prie pat kelio, 1990 metais atstatytas medinis kryžius (aut. Antanas Bitis).
   Susikūrus kolūkiams,veikė lentpjūvė, dirbtuvės, fermos, ambulatorija, kultūros namai, pradinė mokykla, biblioteka, krautuvė.
   2006 metais kaime susikūrė asociacija „Kunigiškių bendruomenė“. Bendruomenei vadovauja Dalia Balčiūnienė. Šiuo metu bendruomenėje yra 111 aktyvių narių.

Herbas

  Kunigiškių kaimas ( Radviliškio raj. Šaukoto sen.) niekada neturėjo istorinio herbo. Ruošiantis kaimo jubiliejinei 390 metų šventei, kaimo gyventojai ir asociacijos „ Kunigiškių bendruomenė“ valdybos nariai pasiūlė sukurti kaimo herbą. Herbą sukūrė dailės mokytojas Vytautas Pocius.
  Herbo dešinėje pusėje vaizduojamas nudžiuvęs ąžuolas, kuris mena seną legendą, kad šalia Upytės upės siūbavo juodųjų ąžuolų giria, kurią paskandino supykęs dievas Perkūnas. Kairėje herbo pusėje vaizduojamas jaunas, augantis ąžuolas. Norėdami tęsti mūsų protėvių tradicijas - gerbti medį, o ypač ąžuolą, pasirinkome ąžuolo simbolį.
  Simbolių kalboje ąžuolas dėl savo medienos kietumo ir ilgaamžiškumo jau nuo pagonystės laikų tapo vyriškumo, nepriklausomybės, ištvermės ir tvirtumo įvaizdžiu.
  Herbas yra keturių atspalvių žalios spalvos, kuri heraldikoje reiškia laisvę, grožį, džiaugsmą, viltį ir sveikatą.
  Kunigiškių kaimo herbas nėra Heraldikos komisijos patvirtintas, gyventojai tiesiog norėjo turėti savo kaimo herbą.